Aukštaitija
Aukštaitijos kaimiečių, ypač moterų, liaudies drabužiai dažnai vadinami pačiais archajiškiausiais Lietuvoje. Tokį įspūdį XIX amžiuje rašiusiems autoriams sukeldavo baltų lino audinių daugybė ir viduramžius primenantys nuometai. Panašiai aukštaičių kostiumus apibūdindavo ir XX amžiaus liaudies drabužių tyrinėtojai. Tokiai nuomonei, nors ir su kai kuriomis išlygomis, galima pritarti. XIX amžiuje rytinėje Lietuvos dalyje iš tiesų vilkėta senoviškesnių formų drabužiais, o lininiai drabužiai iki pat XX amžiaus pradžios vis dar puošti beveik vien tik įaustais geometriniais ornamentais, kurių motyvai ir kompozicijos gana artimos Rytų Lietuvoje aptinkamos neolito keramikos puošybai.
Moteriški drabužiai XIX amžius II - oji pusė
Aukštaičių drabužiai gana kuklūs. Savo forma, audimo būdu, raštais ir šviesiomis spalvomis jie yra vieni seniausių.
Aukštaičių drabužių raštai saikingi: languoti, dryžuoti arba lygūs, kartais naudojamas saikingas raštas. Marškiniai – balti drobiniai; jų rankogaliai, perpetės ir krūtinė papuošti žičkų raštais. Yra marškinių, kurių apykaklės ir rankogaliai siuvinėti kiauraraščiu baltais siūlais.
Aukštaičių drabužių raštai saikingi: languoti, dryžuoti arba lygūs, kartais naudojamas saikingas raštas. Marškiniai – balti drobiniai; jų rankogaliai, perpetės ir krūtinė papuošti žičkų raštais. Yra marškinių, kurių apykaklės ir rankogaliai siuvinėti kiauraraščiu baltais siūlais.
Mergina su galvos apdangalu - kalpoku, XIX amžius II - oji pusė
Aukštaičių sijonai languoti, rečiau skersai ar išilgai dryžuoti. Dominuoja šios spalvos: žalia, raudona, violetinė, geltona. Be languotų, būna ir išilgadryžių bei skersadryžių sijonų.
Prijuostės – viena seniausių moterų kostiumo dalių. Vaikščioti be prijuostės būdavo laikoma nepadoru. Kasdieninės prijuostės audžiamos languotos ar dryžuotos, tamsesnių spalvų iš lininių ar pakulinių siūlų. Šventadieninės dažniausiai baltos lininės ar medvilninės, su įaustais raudonų žičkų ruoželiais. Prijuosčių apačia kartais užbaigiama kuteliais
Liemenės (kiklikai) dryžuoti arba smulkiai raštuoti. Susegamas varstomas virvele arba susegama sidabro ar žalvario sagėmis. Liemenė siuvama su skverneliais.
Prijuostės – viena seniausių moterų kostiumo dalių. Vaikščioti be prijuostės būdavo laikoma nepadoru. Kasdieninės prijuostės audžiamos languotos ar dryžuotos, tamsesnių spalvų iš lininių ar pakulinių siūlų. Šventadieninės dažniausiai baltos lininės ar medvilninės, su įaustais raudonų žičkų ruoželiais. Prijuosčių apačia kartais užbaigiama kuteliais
Liemenės (kiklikai) dryžuoti arba smulkiai raštuoti. Susegamas varstomas virvele arba susegama sidabro ar žalvario sagėmis. Liemenė siuvama su skverneliais.
Aukštaitė su sermėga XIX amžius
Senovėje aukštaitės avėjo vyžomis, vėliau naginėmis, kurios vėliau tapo įvairių formų bateliais.
Šaltesniu oru dėvima sermėgėlė, kurios apykaklė, priekis ir rankogaliai papuošti tamsia išraityta juostele.
Juostomis susijuosdavo tiek vyrai, tiek moterys. Gražiausiomis moterys puošdavo galvas. Aukštaitės dažniausiai ryšėdavo pintines, austines ir rinktines juostas, vyrai – vytines, austines bei pintines. Mėgstamos spalvos: žalia, raudona, violetinė, geltona, rečiau juoda ir balta.
Šaltesniu oru dėvima sermėgėlė, kurios apykaklė, priekis ir rankogaliai papuošti tamsia išraityta juostele.
Juostomis susijuosdavo tiek vyrai, tiek moterys. Gražiausiomis moterys puošdavo galvas. Aukštaitės dažniausiai ryšėdavo pintines, austines ir rinktines juostas, vyrai – vytines, austines bei pintines. Mėgstamos spalvos: žalia, raudona, violetinė, geltona, rečiau juoda ir balta.
Moteris su nuometu, XIX amžius
Merginą nuo moters skyrė galvos danga. Moterys dėvėjo nuometus, kepurėles, skareles. Nuometas drobinis, plonų siūlų 350 cm ilgio, galuose užaustais raudonų ar mėlynų žičkų (neblunkančių siūlų) raštais. Merginos dėvėjo – galionus, karūnėles, skareles, kalpokus.
Skaros ir skarelės dėvimos įvairių medžiagų ir dydžių. Kasdieninės audžiamos lininės baltos, rečiau languotos. Išeiginės – austos, siuvinėtos kiauraraščiu.
Moterys puošdavosi karoliais, kurie buvo graviruoti sidabriniai arba gintariniai. Taip pat dėvima balta languota ar raštuota skepetaitė.
Skaros ir skarelės dėvimos įvairių medžiagų ir dydžių. Kasdieninės audžiamos lininės baltos, rečiau languotos. Išeiginės – austos, siuvinėtos kiauraraščiu.
Moterys puošdavosi karoliais, kurie buvo graviruoti sidabriniai arba gintariniai. Taip pat dėvima balta languota ar raštuota skepetaitė.
Vyriški aukštaičių drabužiai XIX amžiuje
Aukštaičių vyrų drabužiai šviesoki, languoti arba dryžuoti. Balti lininiai marškiniai su atversta apykakle, po kuria parišta languota skepetaitė, arba raštuota juostelė. Liemenių priekis skersadryžis, žalsvų ar pilkšvų atspalvių. Kelnės būdavo skersai ar išilgai dryžuotos arba languotos. Vyrai avėjo išeiginėmis naginėmis, o kasdien – vyžomis su autais. Per liemenį susijuosiama plačia, su ilgais kutais pintine juosta. Šaltesniu metų laiku buvo dėvima rudinė arba kailiniai. Ant galvos užmaunama kepurė, o ant kaklo – užrišamas storas nertas vilnonis šalikas.