Žemaitija
Jau XIX amžiaus aprašymuose nurodoma, kad žemaičių drabužiai išsiskiria iš kitų regionų kostiumų spalvingumu, dažnai - ir turtingumu, brangių moteriškų skarų ir karolių gausa, ne pilko milo, o spalvotais viršutiniais vyrų drabužiais.
Moteris su skara XIX amžius
Žemaičių drabužis – sudėtingas.
Vienas būdingiausių bruožų – spalvų ryškumas, raštų ir dryžių dekoratyvumas.
Moteriški marškiniai drobiniai; rankovės, priekis ir perpetės užaustos žičkų-dimų (t.y. raštų, išaustų audeklo paviršiuje palaidų siūlų pluošteliais) rašteliais, ar parinktais dobilėlių raštais. Liemenė (kiklikas) smulkiai raštuotas, pasiūtas ilgomis klostėmis. Spalvos: raudona, žalia, violetinė, ruda, balta.
Vienas būdingiausių bruožų – spalvų ryškumas, raštų ir dryžių dekoratyvumas.
Moteriški marškiniai drobiniai; rankovės, priekis ir perpetės užaustos žičkų-dimų (t.y. raštų, išaustų audeklo paviršiuje palaidų siūlų pluošteliais) rašteliais, ar parinktais dobilėlių raštais. Liemenė (kiklikas) smulkiai raštuotas, pasiūtas ilgomis klostėmis. Spalvos: raudona, žalia, violetinė, ruda, balta.
Moteris su skara XIX amžiaus pirmoji pusė
Sijonai daugiausia dryžuoti: išilgadryžiai ir skersadryžiai. Išilgadryžiai sijonai ryškių spalvų: raudonos, geltonos, žalios, violetinės, baltos. Apatinis sijonas plačių skirtingų spalvų dryžiais. Pavalkinis sijonas baltas su baltu raišteliu. Prijuostės baltos lininės su įaustais išilginiais raudonų ir mėlynų žičkų ruoželiais, dobiliukų, langelių, katpėdėlių raštais. Audžiamos ir daugiaspalvės prijuostės iš tamsesnių siūlų lygiais ir dantytais ruoželiais. Spalvos: raudona, mėlyna, žalia, geltona, balta, ruda.Vienos iš jų šviesios, o kitos tamsios; abiejuose tarp dryžių parinkti dobilėlių raštai.
Mergina su gintaro karoliais XIX amžius
Žemaičių juostos rinktinės ir vytinės, raštai kuklūs, dviejų ar trijų spalvų. Rinktinės juostos – kaip ir kituose etnografiniuose rajonuose, baltame lininiame dugne – spalvotų vilnų ar skaisgijų raštai.
Galva dengiama keletu skepetaičių bei didelių skarų, kurios yra baltos, dryžuotos ar languotos. Po skepetaitės priekiu ant kaktos pabruvėlis. Mergaitės per plaukus persijuosia pyniką, t.y. juostos raiščio supintą pynę. Išsiskiria raudonmargių žičkinių skarų gausa. Ant kaklo – natūralaus nešlifuoto gintaro gabalėlių karoliai.
Galva dengiama keletu skepetaičių bei didelių skarų, kurios yra baltos, dryžuotos ar languotos. Po skepetaitės priekiu ant kaktos pabruvėlis. Mergaitės per plaukus persijuosia pyniką, t.y. juostos raiščio supintą pynę. Išsiskiria raudonmargių žičkinių skarų gausa. Ant kaklo – natūralaus nešlifuoto gintaro gabalėlių karoliai.
Moteris su sermėgėle XIX amžiaus vid.
Žiemą ir rudenį dėvima trumpa sermėgėlė. Per kikliko ar sermėgėlės liemenį perjuosiama rinktinių raštų juosta. Kojinės skersai dryžuotos, išeigai dėvimos naginės, o namuose medinės klumpės.
Vyras su liemene XIX amžius
Žemaičių vyriški drabužiai buvo tamsokų spalvų: pilkšvi arba samanų žalsvumo.
Vyriški marškiniai, kaip ir moteriški, buvo siuvami iš tokios pačios drobės ir taip pat kerpami. Skyrėsi tik jų detalės, apykaklės forma, papuošimai. Vyriški marškiniai siuvami su stačia apykakle, po kaklu parišama languota skepetaitė. Marškiniai išleidžiami ant kelnių ir perjuosiami juosta.
Vyriški marškiniai, kaip ir moteriški, buvo siuvami iš tokios pačios drobės ir taip pat kerpami. Skyrėsi tik jų detalės, apykaklės forma, papuošimai. Vyriški marškiniai siuvami su stačia apykakle, po kaklu parišama languota skepetaitė. Marškiniai išleidžiami ant kelnių ir perjuosiami juosta.