Klaipėdos kraštas
Šiandieninis Klaipėdos kraštas yra dalis didesnės teritorijos, kuri 1701 - 1918 metais ilgą laiką priklausė Prūsijos karalystei, vėliau Vokietijai. Patys šio krašto gyventojai dažniausiai save vadindavo lietuvininkais, o savo gyvenamą kraštą - Mažąja Lietuva. Tai buvo vienintėlis etnografinis Lietuvos regionas, kuriame vyravo liuteronų tikėjimas. Tai aplinkybė, taip pat ir skirtinga visuomeninė bei kultūrinė krašto raida, lėmė regiono savotiškumą, pasireiškusį ir tradicinėje klaipėdiškių valstiečių aprangoje.
To meto lietuvininkių moterų kostiumas aprašytas kaip itin spalvingas, nestokojantis egzotiškų senovinių elementų, žadinusių ne vieno besidominčio etnine kultūra svetimšalio vaizduote. Moterys tuo laikotarpiu vilkėjo lininiais marškiniais ir sijonais, o ne anksčiau šiam kraštui būdingomis nesusiūtomis apie liemenį drapiruojamomis marginėmis. Marškiniai buvo dažnai pasiūti specifiniu, kitur Lietuvoje nežinomu būdu: gausiai suraukti apie kaklą, su reglano kirpimo perpetėmis. Taip sukirpti marškiniai kildinami iš Renesanso mados ir dažniau aptinkami toliau į pietus gyvenančių tautų liaudies kostiume.
To meto lietuvininkių moterų kostiumas aprašytas kaip itin spalvingas, nestokojantis egzotiškų senovinių elementų, žadinusių ne vieno besidominčio etnine kultūra svetimšalio vaizduote. Moterys tuo laikotarpiu vilkėjo lininiais marškiniais ir sijonais, o ne anksčiau šiam kraštui būdingomis nesusiūtomis apie liemenį drapiruojamomis marginėmis. Marškiniai buvo dažnai pasiūti specifiniu, kitur Lietuvoje nežinomu būdu: gausiai suraukti apie kaklą, su reglano kirpimo perpetėmis. Taip sukirpti marškiniai kildinami iš Renesanso mados ir dažniau aptinkami toliau į pietus gyvenančių tautų liaudies kostiume.
Mergina XIX amžius
Mažosios Lietuvos moterų tautiniai drabužiai turi pačius seniausius drabužių bruožus. Šio krašto lietuviai, konservatyvūs ir labai prisirišę prie savų tradicijų, mėgo dėvėti pačius senoviškiausius drabužius; jų spalvos tamsokos. Kiklikai tamsių spalvų su smulkiais rašteliais. Kai kurie iš jų pasiūti ligi liemens ir per pečius kabo tik ant juostelių.
Moteris su apdangalu XIX amžius
Galvą puošė labai įvairūs apdangalai – skepetaitės, raiščiai, kepuraitės. Marškiniai su didele kaklo iškirpte. Marškinių krūtinė, rankovės per alkūnes ir rankogaliai paįvairinti raštais. Sijonai, vadinami kedeliais, platūs ir tamsūs, suklostyti, austi skersiniais plačiais dryžiais, pasiūti išilgai.
Moteris su prijuoste
Per pečius moterys persimesdavo plačią dviejų palų drobulę. Tų palų siūlė puošniai kiauraraščiu tarpusavį sujungiama. Prijuostes ausdavo šviesias arba tamsias parinktinais audinių raštais. Kojos aunamos tamsiais odiniais bateliais. Taip pat dėvimos sermėgėlės ir puošnūs kailiniai.
Klaipėdietis XIX amžius
Mažosios Lietuvos vyrų drabužiai tamsūs. Kepurė – atverčiamais bryliais. Marškiniai plačiai atverčiamais atlapais. Vyrai ryšėjo spalvotą skepetaitę. Liemenė – vienspalvė. Tamsios spalvos ilga rudinė šonuose ir nugaroje suklostyta. Kelnės tamsios su skersiniais dryžais. Avimos nertos kojinės ir siūtos odinės naginės. Žiemą dėvimos rudinės ir spalvotų lopų kailiniai.